- durnadagis
- ×dur̃nadagis (hibr.) sm. (1), durnãdagis (1) Brž 1. žr. durnadagilis: Dur̃nadagis nuo priepuolio Alv. Sukies kap dur̃nadagio atsigėręs Knv. Ar tu durnadagių užsiėdei, kad nenurimsti? Gl. 2. kvailys: Itas durnadagis nori šulnin įkrist Arm.
Dictionary of the Lithuanian Language.